Algimantas Mikalauskis - Nematomos Rankos

Kūrinį „Baltieji paukščiai“ Algimantas Mikalauskis sukūrė tarsi poetinį savo vizualinės kalbos koncentratą – kompoziciją, kurioje susilieja gamta, simbolis ir dvasia. Iš pirmo žvilgsnio paprastas vaizdas, įdėmiau pažvelgus, atsiveria kaip giliai sluoksniuota struktūra: baltos, tarsi plunksnos lengvos ir efemeriškos formos susiduria su dviem centriniais, tankesniais, žemiškesniais apskritimais – galbūt pasaulių, sėklų ar gimstančių sielų simboliais.

Natūralių pigmentų naudojimas – kaip rodo drobės medžiagiškumas – sustiprina ryšį su žeme ir su pirminiu, beveik šamanišku meno pojūčiu. Minimalus, bet itin tikslus menininko gestas palieka erdvės kvėpavimui ir tylai, perkeldamas žiūrovą į meditacinę, laiko ribų neturinčią erdvę.

Pasukta formato kryptis ir kompozicijos struktūra primena kai kurias Baltijos šalių pokomunistinio laikotarpio meno paieškas, tačiau kartu galima įžvelgti ir vakarietiškas įtakas – tokias kaip Paul Klee ar Antoni Tàpies.
Vis dėlto kūrinys išlieka giliai įsišaknijęs menininko poetinėje ir kultūrinėje tapatybėje.

Šis darbas, sukurtas parodai „Aitvarai“, atveria pasaulį, sustingusį tarp regimo ir neregimo, tarsi tiltą tarp žmogaus ir sielos skrydžio.